Raizgalynė - tai asmeninis pasakojimas apie žmogaus vidinį pasaulį ir jo santykį su aplinka. Esu itin jautrus asmuo. Ši savybė ne tik formuoja mano asmenybę, bet ir įkvepia kurti. Jautrumas pasireiškia informacijos apdorojimo kruopštumu (kai didelis dėmesys skiriamas detalėms), polinkiu lengvai pasiduoti aplinkos dirgikliams, perdėtai emocionaliomis reakcijomis į netikėtus įvykius, naujienas, pokyčius bei itin giliu aplinkos jutimu. Visa krūva emocijų ir nesibaigiantis minčių srautas kartais gali tapti painiava, kurią pavadinau raizgalyne.
Raizgalynė
Visur, visada, visaip mane seka raizgalynės. Susipynusios stipriai, tvirtai, bet vietomis su įtrūkimais, kurie, atrodo, jau tuoj ims ir plyš. Labiausiai erzina raizgalynė galvoje. O gal reikėtų sakyti - mintyse? Žodžiu, mintys, garsiai rėkaudamos, pinasi viena per kitą, lipa, lenda, sukasi, veliasi. Niekad nestoja. Nebent tada, kai esu gamtoje arba imituoju meditaciją. Ta raizgalynė vis auga ir plečiasi. Miegant irgi raizgosi. Sapnai. Kartais domiuosi raizgalynėmis tarp savęs ir aplinkos. Kaip einu ir lipu per žolę; kaip tada lygiai taip pat dedu žingsnius akmenuotame paviršiuje. Kaip žvilgsniu slenku ir greit sugrįžtu atgal. Dar labai smalsu, kaip pinasi žvilgsniai ir šypsenos su kitomis būtybėmis. Kartais taip smarkiai įsiraizgo, kad būna sunku užmiršti. Susisuka vieni ant kitų. O tada imk ir narpliok - kaip filmą, didžiausią galvosūkį. Yra jausmų raizgalynės. Jos painiausios. Kasdien kintančios. Impulsas. Susiraizgo. Emocija. Susiraizgo. Prisiminimas. Vėl susiraizgo. Kai jau panašu, kad greit išsipainios, nutinka koks nors perversmas tarp galvos ir aplinkos, keisčiausia sintezė, tai tada belieka narplioti iš naujo. Geras bandymas, žmogau.
Taip ir kvėpuoju - visa susiraizgiusi, raizgalynėse gyvendama.
